Kas yra infliacija ir kas įtakoja jos pokyčius?

Kainos už paslaugas ir prekes nuolat auga? Labai pabrangsta tam tikros rūšies prekės, kai kas atpinga, o kai kurių produktų kaina visiškai nepakinta? Visa tai galime įvardinti kaip šalyje pasireiškiančios didėjančios infliacijos požymius. Kas yra infliacija, nuo ko priklauso infliacijos augimas ir ką daryti, kad kainos nedidėtų?

Kas yra infliacija?

Infliacija – tai nuolatinis suminis prekių ir paslaugų kainų augimas ir piniginio vieneto perkamosios galios sumažėjimas.

Kainas rinkoje reguliuoja du veiksniai:

  • Paklausa
  • Valstybė.
į viršų ↑

Kaip matuojamas infliacijos lygis?

Daugumoje šalių infliacijai įvertinti pasitelkiamas vartotojo krepšelis. Vartotojo krepšelis – tai statistinio asmens poreikius tenkinantis produktų,prekių ir paslaugų rinkinys. Šį rinkinį paprastai sudaro apie 500 įvairių prekių bei paslaugų, maisto produktų, drabužių, komunalinių paslaugų, buitinės technikos, autotransporto pavadinimų.

Šio menamo krepšelio kaina kiekvieną mėnesį kinta, kainos pokytis, jei krepšelis vis brangesnis, vadinamas infliacijos lygiu.

į viršų ↑

Kodėl sakoma, kad infliacija mažėja, nors kainos auga?

Jei kainos vis kyla, bet kokiu atveju tai yra infliacija, tačiau, jei palyginus su praėjusiais metais vartotojo krepšelis brangsta lėčiau, sakoma, jog infliacijos lygis sumažėjo.

į viršų ↑

Infliacijos rūšys

  • Žema – iki 6 procentų metinis kainų lygio kilimas. Toks infliacijos lygis nesukelia jokių nepatogumų nei gamintojui, nei vartotojui.
  • Vidutinė – nuo 6 iki 10 procentų metinis kainų lygio kilimas. Pavojinga, nes sunku sukontroliuoti ir infliacija gali pereiti į aukštesnį lygį.
  • Aukšta (šuoliuojanti) – nuo 10 iki 100 procentų metinis kainų lygio kilimas. Rinka tampa nestabili: nei vartotojai, nei gamintojai negali planuoti ateities.
  • Hyperinfliacija – metinis kainų lygio kilimas skaičiuojamas šimtais ir tūkstančiais procentų. Pinigai nuvertėja taip, kad pereinama prie barterinių mainų. Tokio lygio infliacija pasireiškia ekonominių krizių ir karo metu.
  • Defliacija – atvirkštinis reiškinys. Tai yra, kainos ne auga, o mažėja. Defliacija stabdo ekonomikos augimą, nes vartotojai nebeperka prekių ir paslaugų tikėdamiesi, jog jos dar labiau atpigs.
į viršų ↑

Kodėl infliacija auga?

Infliacijos augimą sąlygoja kelios priežastys:

  • Išaugusi paklausa. Bet koks deficitas sukelia didžiulius kainos šuolius.
  • Sumažėjusi pasiūla. Deficitą gali išprovokuoti ir tai, kad prekių ar paslaugų pateikiama mažiau, nors paklausa išlieka ta pati.
  • Nacionalinės valiutos nuvertėjimas. Jei užsienio šalių valiutos kursas aukštesnis, pabrangsta iš tos šalies įvežamos prekės.
  • „Užprogramuota“ infliacija. Jei iš anksto perkama daug prekių ar žaliavos tikintis, jog kaina išaugs, toks pirkimas sukelia atoveiksmį – kainos iš tiesų išauga.
į viršų ↑

Kokios didėjančio infliacijos lygio pasekmės ?

Aukštas infliacijos lygis blogai atsiliepia visose srityse: kenčia ekonomika, verslas, finansų rinka ir, be abejo, šalies gyventojai. Pinigai praranda vertę, tai yra, perkamąją galią, tad žmonės tikrąja to žodžio prasme atsikrato pinigų ir perka brangias prekes, nekilnojamąjį turtą, užsienio valiutą. Laikyti santaupas banke neapsimoka ir indėlininkai atsiima savo indėlius.

Labiausiai nuo padidėjusios infliacijos nukenčia vargingiausias visuomenės sluoksnis.

į viršų ↑

Ar galima visiškai išvengti infliacijos?

Gali pasirodyti, kad draudimas kelti kainas būtų geras sprendimas, deja, dirbtinis kainų valdymas išbalansuoja pasiūlos ir paklausos santykį. Gamintojas nesuvokia, kiek jam reikia pagaminti produktų, tarpininkai nežino kiek prekių reikia užsakyti ir galų gale vartotojai stovi eilėse prie tuščių prekystalių.

Dirbtinis kainų augimo sulaikymas sukuria idealią terpę deficitui atsirasti, nes kai kurių prekių pritrūksta. Gamintojas turi tilpti į dirbtinai nubrėžtus produkto savikainos rėmus, taigi naudojamos pigesnės ir prastesnės žaliavos – prekių kokybė žymiai suprastėja.

Šios dvi priežastys – deficito atsiradimas ir prastos kokybės produkcija – ir lemia, kad galutinę produkto kainą nustato ne valstybė, o padiktuoja rinka.

Šalies piniginius srautus reguliuoja Centrinis bankas, o monetarinė politika – pinigų leidyba, kurso palaikymas ir valiutos politika – valdo infliacijos lygį.

Pasidalinkite savo patirtimi su kitais skaitytojais :).

Palikite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Paskolų atsiliepimai” leidžia Jums palyginti individualius paskolų pasiūlymus, suteikdama supaprastintą, nešališką informaciją apie jų teikiamas sąlygas ir paslaugas, tam kad galėtumėte lengviau priimti svarbius finansinius sprendimus.

Atsakomybės apribojimas: Visa puslapyje pateikiama informacija, vertinimai ir palyginimai yra subjektyvi ją analizavusių asmenų bei buvusių ar esamų klientų nuomonė. Mes galime pateikti rekomendacijas, tačiau negarantuojame, jog Jūs ar kiti vartotojai, kurie ateityje naudosis apžvelgtų įmonių paslaugomis, imdami paskolą susidurs su analogiškomis situacijomis ar turės tokią pat patirtį.

“Paskolų atsiliepimai” svetainėje pateikti logotipai ir kiti prekių ženklai yra atitinkamų prekių ženklų savininkų nuosavybė. Informacija, pateikta paskoluatsiliepimai.lt, skirta tik švietimo tikslais. Prieš priimdami finansinius sprendimus, kreipkitės į licencijuotą finansų specialistą. Ši svetainė gali būti kompensuota trečiųjų šalių reklamomis.

© 2016-2020 paskoluatsiliepimai.lt. Visos teisės saugomos. – Privatumo politikaApie musKontaktaiReklama

Paskoluatsiliepimai.lt
Enable registration in settings - general